Neribotas Numeris 1?

Dažnas vietoj darbo mėgstame patingėti prie interneto. Todėl šį kart apie neribotą Numeris 1:

Neribotas, bet turi tokias ribas:

1. galima naudotis tik telefone (įdomu ar tikrai tikrins tetheringo įjungimą)
2. naudojimasis sąžiningai.

Kas yra tas sąžiningai?

Pamėginkime paskaičiuoti sąžiningus poreikius:

1. Namuose naudojuosi internetu „iki 100Mbps“, kartu turiu fiksuotą IP. Už šį smagumą moku €19,98. Už tai galiu ramiai ir nesukdamas galvos žiūrėti HD video internetu. Labai norėdamas, net ir televiziją internetu galiu žiūrėt, bet nereikia. Vidutinis dienos duomenų srautas turėtų būti apie 2-2,5 GB. (Nors senokai skaičiavau, dabar, kai HD video gerokai dažnesni, tai gal ir dar didesnis tas duomenų srautas). Bet sakykime - tai yra bazinis interneto planas, kurio naudojimas yra gana sąžingas.
2. Kai būnu darbe internetas darbo ir naudoju neribotai. Nors darbe reikia darbą dirbt, o ne inernetais naudotis, todėl darbo laiku, asmeniniai interneto poreikiai yra neapmokestinti, arba avariniu atveju gali būti naudojamas telefone. Tokiems dalykams telefono inernetas man sunaudoja apie 0,5GB. Nors va šį sausį jau ir 1GB turiu per 9 dienas. Šis dalykas man sutelpa į mano planą su visokiomis nemokamomis minutėmis ir SMS. O pats planas kainuoja €7.32. (Taip planą ėmiau orientuodamasis daugiau į interneto naudojimą ir kol kas taip naudodamas plano limito neišnaudoju).
3. Yra dar tokia vieta - sodyba Utenos raj. Kažkada Bitė ten buvo geriausios paketinio ryšio sąlygos. Bet nuo 2014-ųjų viskas pasikeitė. Omnitel ten pradėjo sėkmingai pasiekti 3G greičiais, o štai Bitės ryšys pablogėjo. Kadangi ten kaimas ir ten naudotis internetu sugalvoju daugiau nei darbe, bet mažiau nei namuose - tai buvimo ten dienos duomenų srautas būtų apie 1-1,5 GB dienai. Tam reikalui esu pasiėmęs tokį planą „Kai reikia“ - jo vienos paros naudojimas kainuoja €1.45, galima naudotis neribotai, bet viršijus 10GB per mėnesį - riboja greitį. Dar šis planas kainuoja €0.14 per mėnesį. Kadangi šis internetas naudojamas retai ir pagrinde tik šiltuoju metų laiku, tai per visus metus susidarys kokios 30 parų interneto naudojimo kaime. Vadinasi per metus išlaidos šiam planui yra €45.18. Juk tai sąžiningas naudojimas irgi.

Pamėginkime sudėti:

2,5GB × 335 dienos (atimkime poilsį kaime)  + 1GB × 12 mėn. + 1,5GB × 30 dienų = 894,5GB per metus. (netoli 2,5 GB per dieną)

O tai kainuoja €372,78 per metus, arba €31.07 per mėnesį. (grubiai - euras per dieną).

Tokie mano poreikiai, kurie yra sąžiningi. Tiesa?

Taigi. Jeigu to neriboto interneto negaliu pasidalinti į planšetę ar kompiuterį (naudoju tik telefone) - tai vadinasi sąžiningi poreikiai atitiks maždaug tiek, kiek aprašiau B. Na gerai, sakykime imsiuosi naudotis aktyviau - kiek aš tą naudojimą tik telefone padidinsiu? Pagal šį sausį gal kokius 3GB per mėnesį pasieksiu. Ir už tai €19?

Laukiu Numerio 2.

Pranai, nekvailiokit!

Europietiški litai – jau!

Trečiąją dieną kėliausi iš numirusių vasarinės striukės kišenėje radau šiek tiek litų, tai pirmą kartą išmėginau apsipirkti ir gauti grąžos eurais Lietuvoje. Gražiai sužvilgėjo piniginėn dedami nauji pinigėliai parduotuvės lempų šviesoje, skardžiai suskambėjo ir kelios vokiškos, itališkos monetos – net saldu mintyse pasidarė.

Pasiėmiau grąža, piniginę į kišenę, žingsniuoju ir prisimenu, kaip sveikino tauteniekas Julius: „2014-ieji Lietuvai buvo praradimų metai - praradome teisę į protėvių apgintą žemę, praradome savo valiutą.“

Šiek tiek pamąstymų ta tema.

Tokia ta laisvos demokratijos kaina: vieniems pasirinkimas ir laisvė – tai praradimai, kiti naudojasi galimybėmis ir džiaugiasi pasiekimais. Turbūt niekada Lietuva neturėjo tokio pasisekimo, tokių pasiekimų ir tokio stipraus savo valstybės įsitvirtinimo, kaip tapdama Eurozonos nare. Taip, iki to ji patyrė daug dalykų. Ir juos turėjo patirt, kad suprastų ko ji verta ir ką ji gali.

Nuo senų laikų, kai Lietuva tik kūrėsi ir stiprėjo kaip valstybė, net turėjo savo pinigą paženklintą šarvuotu raiteliu - Vyčiu. Bet tai nebuvo Litas. Turėjome ir dviejų tautų respubliką su keletu pinigų, bet irgi ne Litą. O jei prisiminsime Rytų kaimyną – rublį. Ar kada tame pinige matėte lietuviškų atributų. Net tos rublių ir kapeikų monetos, kurias ir aš atsimenu buvo tokios vienodos ir indiferentiškos, kad tik vienas - rusiškas - tekstas juose buvo aiškus. Taip – banknotuose buvo visomis penkiolika kalbų surašyta žodžiais banknoto vertė, bet tik tiek. Tai buvo visoje sovietijoje vienoda – niekas iš penkiolikos valstybių ir tautų neturėjo savo. Gal todėl ir žlugo ta sovietija.

O mes vėl atkūrėme savo valstybę – su senuoju simboliu – šarvuotu raiteliu. Vėl sukūrėme naują savo pinigą, kurį pavadinome Litu. Bet siekėme daugiau. Keliaudami po Europą su draugais, dažnai juokaudami, matydami kainas kronomis, zlotais, eurais sakydavome „litai“, taip pat neretai litą vadinome „lietuvišku euru“. O buvo laikas, kai vadinome „lietuvišku doleriu“ – pamenat kada?

Šiandien pasižiūrėjęs į žvilgančią, naujai nukaldintą Eurų monetą matau tą patį seną Lietuvos simbolį – šarvuotą raitelį – Vytį. Ir negaliu jo kitaip kitaip pavadinti, kaip Vytis – užkariautojas, ar Vytis – nugalėtojas. Net simboliška, kad šis piešinys taip ryškiai išlipa už vidinės eurų monetų dalies (nei vienos šalies piešinys taip ženkliai neperžengia šios ribos). Sudėk šalia litų monetas ir eurus - ar taip jau labai skiriasi? Jei prieš kelias dienas turėjai pinigą su Vyčiu, kuris galiojo tik mūsų mažoje valstybėje, dabar turi pinigą su Vyčiu, kuris galioja toli už jos ribų – kaip užkariautojas. Ir sklinda jis kaip per sporto varžybas skanduojamas „LIE-TU-VA!“. 

Litas – tai kaip paauglystės išdaiga, arba jaunystės pirmoji meilė – jį reikėjo išgyventi. Matyt todėl, kai kam taip sunku su juo skirtis. Bet šiandien tikiu, kad net ir anas - tarpukario - litas, jei ne sovietmetis, būtų sulaukęs tokio laiko, kai jį būtų pakeitęs pinigas su Vyčiu. Vyčiu – užkariautoju.

Jei nori, kad būtų linksmiau – vadink jį „Europietišku litu“.